Host.sk serveris (kuriame talpinamas šis darbelis) nusprendė paįvairinti tinklapio turinį nemokamomis reklamomis. Tačiau man, jos nelabai derėjo ir nusprendžiau jų atsisakyti. Tai galima buvo padarytu dveim būdais – teisėtu ir lietuvišku (arba sudėtingu ir paprastu).
Teisėtas būdas: pervesti 39 $ kažokiam slovakui ir iki gyvenimo galo džiaugtis gyvenimu, be reklamos. Tačiau visas procesas labai jau sudėtingas (be to pirmiausia reikia turėti tuos 39 $) – pervesti pinigus, laukti patvirtinimo, o jei dar kas nors nesuveiks…
Taigi pristautau lietuviškąjį (arba paprastesnijį) būdą: Google paieškos laukelyje įrašome – kill popup ads, tuojau pat gauname nuoroda į How to kill popup ads on ANY server!. Išsirenkame savo reklamos prilipdymo būda ir nukenksminame jį (mano atveju tai buvo <NOSCRIPT> ir </NOSCRIPT> operatorių pridėjimas prie puslapio kodo). Viskas daug kartų papraščiau nei atlikinėti tarptautinį pavedimą, kuris dar bala žino kiek kainuoja.
Kaip sakoma Amerikoje: “Power of knowledge” 
Patalpinta 14:59
Dauguma, bent kiek susipažinę su kompiuteriais žino skambų Moore’o dėsnį: “Kas 18 mėnesių procesorių taktinis dažnis (hz) padvigubėja.”
Jį, dar net 1965 metais, paprašytas pasidalinti idėjomis apie ateities tecnologijas, išdėstė Gordon’as Moore’as, žurnale “Electronics”. Šiuo metų aštuntą dešimtį skaičiuojantis, vienas iš Intel kompanijos įkūrėjų, ir buvęs vykdomasis direktorius, kartu su keliasi kitais anų laikų, technologijų specialistais, žurnalo skaitytojams rašė apie technologines naujoves, ir didelį dėmesį skyrė “integruotosm elektros grandinėms” (šiuaolaikinių mikrochemų, o vėliau ir mikroprocesorių pradininkėms).
Tame pačiame straipsnyje, G.Moore’as praktiškai išpranašavo personalinius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Tiesa tada tai buvo pavadinta nutolusiais terminalais ir nešiojama komunikavimo įranga.
O garsusis dėsnis, kuris dešimtmečius buvo visos industrijos “de facto” standartas, buvo paprasčiausias spėjimas, atsižvelgiant į praeitus vystimosi tempus. Tiesa pradinėje versijoje galia/dažnis “didėjo” kasmet, o 1975 m. jis termina prailgino iki 2 metų.
Intel paskelbė, kad už tą 1965 metų balandžio 19 dienos žurnalo numerį, kuriame buvo publikuotas staripsnis, sumokės 10000 $. Visgi istorija brangi.
Patalpinta 08:37
Kai Google 2004 m. balandžio 1 d. pristatė, savo nemokamą, 1 Gb el.pašto paslaugą pavadinimu Gmail (G reidė gali reikšti ir “Gigabyte” ) nemažai kas, priėmė tai kaip pokštą. Tačiau labai greit, gudruoliai, suskubo pritaikyti Gmail (tada dar “tik” 1 Gb) įvairioms reikmėms. Taip atsirado “GmailDrive” ir panašios programos, leidžiančios Gmail paštu naudotis kaip duomenų saugykla.
Šiais metais balandžio 1-ąją, Google atnaujino Gmail, praplėtė vartotojui skirtą vietą iki 2 Gb, ir pristatė programą: “Don’t throw anything away” (Nieko neišmeskit). Jos esmė, po truputi, pagal formulę ∞ + 1 didėjanti Gmail pašto dėžutės talpa, trumpiau tariant – iki begalybės.
Viskas gražu, tačiau tūlas pilietis Richard’as Jones’as nuėjo dar toliau. Jis Python kalbos pagalba sugebėjo nuo Gmail užkrauti Linux’ą. Taip taip, būtent paleisti sistemą iš Gmail account’o.
Kaip dar įmanoma pritaikyti tuos didėjančius megabaitus ir gigabaitus savom reikmėm?
Patalpinta 01:31
