MINTYS, ŽODŽIAI, NUORODOS IR KITA RAŠLIAVA MAN ĮDOMIOMIS TEMOMIS.
Meilė toks dalykas, kurio nepamatuosi, nepasversi ir dažniausiai nenupasakosi. Bo ti ji labai nepastovi ir galima sakyti realiatyvi – arba yra arba ne…
Įdomią dainelę išgirdau beklausydamas MTV
http://www.youtube-nocookie.com/v/DTy3WA0Pq8M&hl=en_US&fs=1&rel=0
Katie Melue – Nine Million Bicycles
Nors jau preėjo daugiau nei savaitė, vis dar negaliu pamiršti didžiosios atostogu kelionės į Čekiją.
08.06 d., 4:20 val. ryto pajudame link Lietuvos pasienio. Po 3 val kaliones, Kalvariju pasienio poste užtrunkame 5 minutes ir kelionė tesiasi toliau. Pradeda lyti.
Tik pravažiavus Suvalkus (Suwalki), kelione vos nepasibaigia, kai ratus sulankstome į nepaženklintus bėgius. Tačiau viskas gerai kas gerai baigiasi. Važiuojame pagarsėjuisiais Lenkijos keliais “vėžėmis”, kur ne kur sutikdami tautinius “Polonezus”. Visą kelia lyja.
~13 val. Suprantame, kad telefonais tikrai neišeis niekur prisiskambinti, nors galejau garantuoti, kad manajam “romingas” buvo užsakytas. Sustoje kažkur netoli Lowitz ar Lodz miesto esančioje degalineje su taksofono kortele paskambiname atgal į Lietuva namiškiams, kad šie sutvarkytu reikalus su Tele2. Draugui viskas pavyksta, ar rominga užsisakau jau tik grįžęs atgal 
Vis dar lyja.
Po labai ilgos ir varginančios kelionės (pasimokiau nepasitikėti žemėlapių programų sudaromais greičiausiais/trumpiausisias maršrutais), kuri truko nei daug nei mažai – 21 val., ir po šiokių tokių klajonių, kelių sustojimų pasiklausti kelio degalinėse (kuriose kalbama TIK lenkiškai ir niekaip kitaip), maršrutu Wroclaw-Legnica-Lubawka pasiekiame išsvajotają Čekijos Respubliką. Čekijoje pasirodo irgi lyja.
08.07 d., ~1.00 val. Kralovec pasienio punkte pareigunas atydžiai apžiūri mūsų veidus (lygina su nuotraukomis pase) ir galu gale galime vykti toliau.
~2.00 pasiekiame miestelį Trutnov. Lietus jau nieko nebestebina. Visi keliauninkai nori miego, pikti, iržlųs ir šaukia vieni ant kitų. Akys užkliuva už didžiulio Hotel užrašo. Viduje administratorius laužyta anglų kalba išdėsto sąlygas. Dvivietis kambarys – 45 eurai, iš kambario išeiti reik iki 10 ryto (liko 8 val). Nežinau kas musm tada susisuko bet nutarėme paieškoti kitos vietos, pakalidžioje po Trutnova, nieko kito neradę išvykome Jičin miesto kryptimi. Apie šita kurortinį miestelį buvau paskaitinėjas internete, buvau surades kelias galimas nakvynės vietas, tad maniau kad ten tikrai bus galima lengvai pernakvoti.
~4 val. Per vingiuotą siaurą keliuką, visą laika pliaupiant lietui ir prasilenkiant su “furomis” atvykome į Jičin’ą. Miestas kaip Palanga (tik be pajūrio), daug senovinių namu, gražių aikščių (bent jau taip man atrodė nemiegojus daugiau nei 30 val einant per miestelį 5 val. ryto). Kaip paaiškėjo vietos nakvynei tikrai nebus, sezono metas, visi viešbučiai, hoteliai, hosteliai, nakvynės namai ir t.t. prikimšti žmonių… Pabandome gal šešis viešbučius – visur tas pats. Kai galvoji kad blogiau buti negali, visada buna blogiau.
~5 val. visi smigę, aš nusprendžiu: “AŠ IŠSIMEIGOSIU BETKOKIA KAINA, KAD IR 5 val.” ir pasuku atgal į Trutnov’ą (kurime tikrai yra viešbutis ir bent keli laisvi kambariai). Po maždaug pusę nuvažiuoto kelio atsibudę bendrakeliautojai puola į paniką, aš irgi nebežinau ka daryti, nuovargis daro savo, nebematau kelio (draugas nemiegojo daugiau nei 30 val.). Musm reikai kažkur miegoti… Turime palapinė, tačiau ji tokio lietau plaiupiančio nelabai atlaikytu, o be to ji dvivietė. Stojame kiekviename kampe kur tik yra žodis Hostel/Hotel ir klausinejame degalinėse. Taip nieko daugiau nepešę sugrįžtame į Trutnova.
~7.00 val. Nes vel Hotel Patria vestibiulyje, tik šį kartą mus pasitinka administratorė (pasikeitė pamainos). Klausiame kada reikai prisiregisturoti į viešbutį, kad galima būtų pernakvoti. Pasirodo – 12 val. Ne tiek jau ir daug. Pasitarę tarpusavyje nusprendžiame jog palauksime tas likusias 5 val. per ta laika pamiegosime automobilyje, pavalgysime, galu gale pasivaikščiosime ir lygiau 12 pulsime miegoti. Mums jau visvien, jau per ilgai nemiegojome… Lietu vis dar lyja…
Užsisakome du kambarius, sutvarkome visus dokumentus, užkandame. Aš užeinu administratorės kažko paklausti, o ji taria: “Jus galite eiti į savo kambarius, už juo jau sumokėta, tad nėra reikalo laukti iki 12 val”. Aleliuja, netikiu savom ausim. “Mes galime eiti miegoti?”, ji tik palinksi galvą. Strimgalviais nubegu atsivesti jau zombiais virtusių draugų. Per 5 min išsipakuojame krepšius ir krentame į lovas… Salžių sapnų.
08.07 d., 19 val. Mane pažadina beldimas į duris. Laikas keltis ir eiti pasižvalgyti po Trutnov’ą.
“*!*#@*” – Mano galvoje tik keiksmažodžiai ir vienas didelis noras – MIEGOTI. Ką gi, lyjant (vis dar) lietučiui einame per miesteli, užsukame i LIDL prekybos centra, kuris mus Maximų/Minimų/Akropolių vaikus išgąsdina savo netvarkingumu. Nusiperkame šio bei to išgerti ir pasivaikščioję grįžtame į viešbutį.
Matau pasakojimas išejo gan ilgas, o dar tik įpusėjau. Laukite tęsinio…
