[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=JFhkhRZhDas]
Tik truputėlis kantrybės…
Ketvirtadienis, Lapkričio 23, 2006
Trečiadienis, Lapkričio 1, 2006
Tesinys… (pradžia čia ->)
08.07 d., ~22 val. Viešbutyje ištraukiame, pažistamų išgirtą tikrą čekišką nacionalinį gėrimą – Becherovka, už kurį degalinėje sumokame daugiau nei jis vertas Lietuvelėje. Savo skaoniu “bečerovka” musu nenustebina, tikslaiu sakant nuvilia. Taigi iš kelioninės mantos krepšio ištraukiama “Gera Obuolinė”, ir vartojama su kokiu tai įmantiu čekišku energetiniu gėrimu. Linksmybės baigiasi apie 2 val. nakties.
08.08 d. 9 val. atsikeliame, nes iki 10 val. reikia išsinešdinti iš viešbučio. “Aleliula” – nelyja, truputeli debesuota, tačiau saulė vis dažniau pasirodo. Susipakuojame, ir patraukiame į tas pačia vietas kur buvome praėjusį vakarą, dar kartą nusifotorgrafuojame prie mietelio bažnytėlės (nor dabar nesu tikras kad ten buvo bažnyčia), kelių skulptūrų ir ~14 val. susėdę į mašina pajudame link Prahos.
17 val. mes įvažiuojame į Čekijos sostinę, kuri mus pasitinka remontuojamais tramvajaus bėgiais, todėl eismas labai labai komplikuotas ir lėtokas. Pasimokę iš vakarykščių klaidų nakvynės nusprendžiame ieškoti nedelsiant. Taigi tik pamatę užrašą Hotel/Hostel stojame ir aš einu aiškintis. Dėja pradžia nieko gero nežada. Pirmasis viešbutukas pilnas, nakvynė čia kainuotu 40 eurų vienam žmogui. Sekantis – Hollyday Inn., žinau kad čia bus brangu, bet visvien vedamas smalsumo klausiu: “Kiek”. “186 eurai už vienvietį kambarį”, aišku laisvų kambarių yra…
Judame toliau. Mes jau miesto centre, tikimybė susirasti vietą nakvynei mažėja eksponentiniu greičiu, tačiau bandyti reikia. Staiga pamatau užrašėli “Hostel”, nubėges sužinau jog čia nuomuojamos lovos, ir kaip tyčia yra ketruvietis kambarys, lovos kaina – 13 eurų. “Jamam”. Skubiai susitvarkome dokumentus, pasiklausiame kaip čia prsisukus su automobilio statymu. Nes centre parkavimo valandos kaina – 40 kronų (~10 Lt), sumokėti galima tik už 2 val į prekį.
Sugrųde nemažai monetų į parkavimo automata einame apsižvalgyti, apsilankome netoliese esančiame metro, nacionaliniame muziejuje, apžiūrime šiuolaikinio meno skulptųrų paroda viduryje pieščiųjų gatvės ir pavakarėjus gryžtame į kambarį. Persirengiame šilčiau ir pamaitinę parkavimo automata patraukaime į kitą gatvės galą, paskui miniam žmonių. Priėjas didele aikšte, atpažystu astronominį laikrodį, kury mačiau ne kartą televizoriau ekrne. Sulaukę valandų kaitos stebime mehaninių giltinių ir kitokių veikėju pasirodyma. Čekiškas alus visai nieko.
Pakeliu į viešbutį suskaičiuojame gal 15-20 mažų pardotuvėlių, kurios pardavinėja stiklo gaminius ir per puse tiek juvelyrikos salonų.
20:00 užkandame prie kioskelio, pardavėjos pamaniusios, kad esame rusų turistai užkalbina ir papasakoja apie absento gėrimo techniką. Ilgai nesvarstę nusiperkame du butelius po 0,7 l žalio gėrimo. Vienas butelis rezervuotas, užsakovui lietuvoje, mes kambaryje atsidarome kitą. Pašildome ir geremia tą burnos skalavimo skystį primenantį gėrimą. Turiu pasakyti jog pašildytas, jis dau skanesnis nes nuslaopinami labai jau aitrūs žolelių tvaikas. Nors gerimo metu neatrodo jog gėrimas 70% stiprumo, tačiau atsigėrus jo ištrykšta ašara, ir reikai tikrai nemažai užsigerti…
Didieji planai greitai išsikvepia, nes nuovargis daro savo, ir nesulaukę 12 val. au miegame.
08.09 atsikėlę susiruošiame kelionei namo, susirenkame ir susipakuojame daiktus ir išsiregistruojame. Pavažinėję šiek tiek po miestą, pagal mažą bukletuką surandame Karalių tiltą, ir Prahos Karalių rūmų kompleksą. Savo didybe ir galybe tiesiog pribloškianti bažnyčia ir didžiausi mano kada nors gyvenime matyti vėliavų stiebai palieka neišdildomų įspudžių…
14:30 išvežiuojame iš Prahos link Brno miesto, autobanu lekiame viršydami bet kada pasiektus Audi 80 greičio rekordus 
Pakeliu sustabdo vietinė kelių policija, tačiau tik patikrina ar turime lipduką kuris įrodo apie sumokėta kelių mokestį.
~18-19 val. kertame Čekijos-Lenkijos siena ir patraukaime tiesiu taikymu link namų. Jau žinome jog ši kelionė truks ilgai. Ši kart stengemės važiuoti ne kompiuterinės programos siulomu greičiausiu maršruru, o laikydamiesi pagrindinių automagistarlių.
08.10 d. ~1 val. įvažiuojame į Varšuvą, čia mus vės sustabdo policija. Lenkiškai nesuprantame, todėl pareigunui kišame visus turimus dokumentus… tas matyt neapsikentęs atiduoda juos atgal ir prabyla “Viso gero”. Tai turbut vubo vienintelsi lenka kelionės metu galėjas ka nors pasakyti ne lenkiškai.
~6 val. Mes jau Marijos žemėje (ale Lietuvoje), sustojame pirmajame Statoil’e, pasirodo čia žmonės kalba lietuviškai – apvaizda
Perkame karštą kava ir uškandžius. Patraukiame link namų, pakeliu nebeatliakau, likus 150 km nulužtu ir miegu gale….
Lygiai 9:00 įsukame į tą patį kiemą, iš kurio prieš keturias dienas išvažiavome…
Iš kelionės liko tik nesuvalgyti agurkai ir ~800 nuotraukų…
Laikas normaliai išsimiegoti savo lovoje.
Nepaisant lietaus, nepatogumų, nesusipratimų ir viso kito š.. tai buvo pačios geriausios atostogos mano gyvenime.
Atmintinė ateičiai:
